antikritika
Antikritika – tai kritikos atmetimas, priešinimasis arba atsakas į kritiką, dažnai besiremiantis emociniais argumentais arba asmeniniais išpuoliais, o ne objektyvia diskusija.
Pagrindiniai bruožai:
- Kritiką laiko asmeniniu puolimu.
- Dažnai naudojami emociniai, o ne loginiai argumentai.
- Gali pasireikšti kaip kritikuojančio asmens diskreditavimas.
Pavyzdžiai:
1. Menininkui sakoma, kad jo darbas yra paviršutiniškas. Jis atsako: „Tu nieko nesupranti mene, nes pats esi be fantazijos“ – atsakoma į esmę, o ne į argumentą.
2. Vadovui nurodoma, kad jo sprendimas neefektyvus. Jis pareiškia: „Tu tiesiog pavydi mano pareigų“ – kritika laikoma blogais ketinimais.
3. Diskusijoje apie politiką vienas dalyvis kritikuoja kitą. Atsakas: „Tu neturi teisės man dėstyti, nes pats esi neišsilavinęs“ – atkreipiama dėmesį į asmenį, o ne idėjas.
Santrauka: Antikritika – gynybinis elgesys, kuomet kritika neanalizuojama, bet atmetama arba iškreipiama, dažnai pereinant prie emocinių reakcijų ar asmeninių išpuolių. Tai trukdo konstruktyviai diskusijai.
- Tarptautiniai žodžiai: antikritika
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.