antgerti

gérti, gẽria, gė́rė

1. ryti skystį, raminti troškulį: Pieną ir grietinę užklupęs pavožtą kamaroje gerdavo tiesiog iš milžtuvių. Miegmi, valgau, geriu iki soti. Aš nieko nègeriu, akram tik arbatos. Gerti vandenį semdavos iš upelio. Pienas sveika gerti. Ar čia virtą vandenį gerì? Patroškau nuo silkės, tai geriù ir geriù perdien. Antis lesa ir gẽria. Ger žirgelis vandenelį. Arkliai gė́rė tą vandenį. Du balandžiai klane gėrė. Vandenį gė́ręs, nebūsi girtas. Per dieną gérsi vandenį – nepasigersi. Taukus gertinai gérk. Ger̃ (gerk) kavą. Gérk girą, girk girą, gera gira gera gért. Vandens gérti. Troškina gert. Jai baisiai pikta – nei gėrus, nei valgius reiks užmokėti. Gẽriamas vanduo. Pripuolęs prie šulinio, gérčiau. Tai ger̃čiau, jei būtų kuo pasisemti. Neger̃tai ir tu to pieno. Kūmos, kiek gėrė alaus, kiek negėrė, pakilo, ruošiasi važiuoti. Gal ir tu gertái su mumi arbatą? Tu gertum̃. Ir jisai gértų, kad kas atneštų. Kad norėtų, tai ir ger̃tų. Anas gertų̃, kad duotų. Einam gértų. Ką judu čia gérstau, ką judu valgystau, kad su manim čia būstau? Katras iš šių jūs gẽriamas puodelis? To vaisto įsakyta rytais po vieną geriamąjį šaukštelį teimti. Padarė teip daug vyno labai gero, idant gertų̃. Duokiam gerti. | Dabar gerk gailias ašaras (verk) . Jis labai taboką geria. Bet kiti, tyloms susisėdę, gẽria tabako. Porysiu (sakysiu) gėdą gerdamas. Alyvos saulės spindulius tik geria geria. Kaip iš ąsočio geriu orą. Dabar gerkim tuos dulkių debesis. Kur mūsų nėra, veršiai midų geria. Kur gẽria, te loja. Kur gẽria, tę leja (laisto) . Gẽria – nei piršto nereikia (gerai, noromis geria) . Kad tu vandeny stovėtai ir gertie prašytai! Nespjauk į vandenį – pats gali gerti. Nespjauk į šulnį, būsi begerą̃s.
gértinai. Neplempk, o gértinai gerk. Po medum gẽriasi pienas (paragavus medaus, galima daug išgerti pieno, ima noras gerti pieną) . Dabar jau trečia bačka [alaus] gẽriasi (yra geriama) . Kaip kada gẽriasi, teip ir geri.

2. gerti svaigiuosius gėrimus, girtauti, girtuokliauti; puotauti: Todėl geriu arielkelę, kad ji yra saldi. Kas geria, tas vargiai gyvena. Bernytis raitelytis alučio ger. Kaip pastatei tą pačią naują trobą, įkures gėrėme. Pas tavo močiutę gė́riau ir valgiau, ma [n] tave močiutė ir pažadėjo. Gėriau alutį, saldų midutį, per visą naktį ligi gaidelių. Vakar užvakar nei namie nebuvau, Vilniaus karčemėlėj alų midų gėriau. Oi gėriau gėriau per visą dieną; dar man galvelėj nėr nieko, nėra. Alutį gėriau, gražiai dainavau, o kas išrašė mano veidelį? Visą amžių gė́rė, gérdamas ir mirė. Kaip tu gė́rei gė́ręs, ir girtuosi, ir nuo galvos kepurę parduosi. Gėrėm, kad net žemės nebematėm. Gersiu stiklelį, gersiu ir antrą. Kaip aš negersiu, gė́rus nedainuosiu? Prašom, svečiai, į vidų, gersme vyną ir midų. Mes, apsėdę tavo stalą, gersim midų, gersim alų. Gérk gė́ręs, brolyti, dūmok ir namo. Gerk alų, gerk alų nelaistydama, aš rinkau varpeles nebarstydama. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, kai reiks užmokėti, aš išeisiu. Senis nor gérti ir akis panerti. Būtų gerai gerti, bet negerai pagirioti. Gerti noriant, veiku yra į karčemą įvadinti. Dar galiu gerti, dar galiu pakelti (nepasigerti) . Tas gal gerti, kas pagirių nepažįsta. Po vieną čerkelę tegeriąs. [Mergelė] bus alutį gerianti ir pyragus valganti, kas rytelį mieganti. Būkim begerą. Neik, sesute, už geriančio. Kap negė́ręs, tai labai geras vyras. Parej [o] mielas, parej [o] mielas iš karčemėlės gė́ręs. Burnos (taurelės) negėręs, to negalia suprasti. Geriamą stiklelį senu įpročiu taure tevadinam. Aš geriamos, bet ne vagiamos giminės. Gerta buvo daug, daug buvo ir kalbėta. Gerta gerta, pasigerta ir purvynan pasivelta. Susiedui geriant, mažas miegas. Negėrus, nevalgius – mokėk, kai tėvo skolą. Oi apyn, apyneli, žalysis pūraineli, reik tave gėrus išmiegoti. Kodėl negersiu, gė́rus nedainuosiu. Ateina stiklelis, gerdamas stalelį, ui ui ui ui, Dievulėliau, reiks man jį išgerti. Ateina stiklelis staleliu gerdamas. Dieveris taurę gerdamas, sveikatai mūsų martelei. Mergos apsigėrusios juokės ižg brūkanų, kurios negeriančios bu [v] o vyno. Karvė gẽria, kiek gana, žmogus gẽria, kiek yra. Gerti – visi, mokėti – niekas. Nesigeria ir alus, kai nėr geros užkandos.

3. sveikinti pradedant gerti, geriant: Geriu kitop. Gérk mane, mylėk mane. Gérki, dukrele, baltoji gulbele, į mylimą svetužėlį.

4. švęsti, kelti puotą: Joną gė́rė (šventė Jono dieną) .

5. vartoti (vaistus): Geriù, imu liekarstvą. Aš liekarstas esu geriama, negaliu eiti į vestuves.

6. skęsti: Žmogus baigia gerti, gelbėkit. Blusom reiktų prigert vandeny – nègeria. Greitai, vyrukai, ar nematot – žmogus geria!

7. nuo lietaus, drėgmės nykti, pūti, žūti: Katros bulbės gėrė, tos prigėrė.

8. traukti, siurbti; skverbtis, sunktis: Čia tokia žemė (smėlynai) – gẽria lytų. Geriamasis popierius. Smėlynėje vanduo gẽriasi, o molynėje visiškai nesigeria žemėsna. Gyslomis pamažu gėrėsi šaltis.

9. pūsti: Šiandie šalta diena, vėjas kiaurai gẽria. Tas vėjas kaip gerte gera. Vėjas šiandien teip geria, teip geria, bematant ir kelius pradžiovins. Važiuojant vėjas gẽra į kojas.

10. degtis, įsipūsti: Jau gẽriasi nevisiškai ažgesyti angliai. Bus jau šalčio – žarijos geras.

11. lesti: Prie namų pasėtus kviečius žvirbliai geria. Paukščiai geria uogas mano, tai liūdžiu. Negérs miežių žvirbliai – suvežėm.

12. kirsti, drožti, šerti: Kad gė́riau per apikaklę, tai tas žinos.
akimìs gérti žavintis stebėti: Sugrįžusi motina akimis gėrė sūnų.
garù gérti labai norėti: Dukterų tėvai visi garu gėrė ant Tupiko gyvenimo.
kraũją gérti išnaudoti: Gana jiems darbo žmonių prakaitą, kraują gerti.
vė́ją gérti lepinti: Ot vėją an jo gėrė , o dabar nuejo šunų keliais.
vė́ju gérti svajoti, ilgėtis: Tai tavo, dukrele, geriausias, tai tavo mylimiausias, kurį tu per dieną vėju gėrei, naktį sapny turėjai.
víeną dū̃ką gérti sutarti: Anys tenai vieną dūką geria.
antgérti, añtgeria, antgė́rė

1. ką nors užvalgius ar užgėrus dar užsigerti: Tie milteliai tokie sprangūs, duok greičiau ką antsigerti.

2. pradedant gerti ar geriant ką sveikinti: Antgėriau bernelį baltai raudoną. Ančgérk su stuobrine. Piršlys antgėrė jaunūsius. Šeiminykas liepė kiekvienam namiškiui svetį antgerti. Mano antgerta ir pamylėta išejo į lauką šienelio grėbti.
apgérti, àpgeria, apgė́rė

1. nugerti iš viso indo, prižagti: Vieno žmogaus apgerto pieno nebenori kitas gerti.

2. geriant (ppr. svaigiuosius gėrimus) kam nuostolį padaryti; daugiau išgerti už kitą: Aš jį apgė́riau, apėdžiau, reiks jį atvaišinti. | Tu mañ ir apvalgai, ir apìgeri. Jo, vyrel, neapgersi – jam uzbonas alaus nė ko, nė ką. Seni latrai tokį visumet apgérs. Norėdamas kitą apgérti, pats prasigėriau.

3. per daug prigerti, persigerti: Veršiukui, kuris apsigėrė, neduok nieko ėsti. Apsigeria vandenio, tai vėl sunki [kumelė]. | Nevalgyk silkių, ba apsigérsi vandeniu (labai daug norėsi gerti vandens) .

4. gėrimu apsilaistyti: Gėrė ir begerdamas visą smakrą apsigė́rė.

5. pasigerti, įkaušti: Apsigeriu aklinai. Kad apsìgeria, galva sukas, kojos vejas. Daug gavęs apsiryja, apsigeria. Švogeris toks kvailys, nuo stiklinės degtinės ir apsigėręs. Girtuoklis apsigeria alkooliu. Diktas neapsigeria, anam tik šnapšė raudonį išmeta. Ir išgėręs vyno jis apsigėrė. Apsigėrė kaip musės pienu. Tolek buvau geras ir tolek laimingas, kol neapsigėriau. Žemaičiai tykojo, iki kryžokai su savo šeimyna apsigers. Aš apsigėrus buvau sau drąsi. Naudokis, ragauk lig apsigeriant, lig galvai apsisukant. Nopsigerkite vynu. Nenorėdamas apsigerti, nė ragauti neragauk. O kiti apjuokdami juos byloja, jog saldaus vyno apsigėrę. Vyno, nei jokio daikto apsigeriamo negers. Jie tvaikų apsigėrę, ant amžių užmigę buvo. Eina kap drignių apsigėręs.
apsigértinai. Apsigértinai gėriau.

6. nuo lietaus, drėgmės apnykti, apipūti: Javai apgė́rė. Žirniai apgė́rė. Šįmet bulvės apgė́rė.

7. šiek tiek susigerti. Gal apsiger̃s tas vanduo.

8. apkibti, aplipti: Storas tinklo siūlas apsigeria mūlu (žaliaisiais maurais) .

9. šiek tiek aplesti: Kėkštai ima ir apgeria šermukšnius. Jau paukšteliai vyšnias apgėrė.
atgérti, àtgeria, atgė́rė

1. nugerti: Jau aš atgė́riau savo dalį, gali dabar pats pabaigti. Ji rūkė papirosą, retkarčiais atgerdama vyno gurkšnį. Mergaitė ima stiklelį ir atgeria truputį vyno. Pastatė pusiau atgertą stiklinę.

2. išgerti (svaigiųjų gėrimų) tiek, kiek kitas, neužsileidžiant: Šnapšės nebaidaus – kad ir boba, aš kokį vyrą atgeriu. Kiek jis mane apgėrė, tiek aš nuo jo atgė́riau.

3. numalšinti troškulį, gerti iki soties: Liepos žiedų atsigértie. Pasivalgai, atsigeri! Tenai buvo šaltiniukas kaip tik man atsigerti. Atsigėrei jau vilko giros (degtinės) . Arielkėlės atsigėręs, kepurėlę pakylėjęs, jojau pas mergelę. Galiu duot ir gana atsigert, ne tik paragaut. To alaus negali atsigérti. Iki soties galėjai atsigerti rožių kvapo. Senelis atsigėręs tabokos. Vandenų nėra – da ir tie daržai atsigertų. Nespjauk, reiks atsigért.

4. pasigerti: Eina du atsigėrę, nosia narstydami (griuvinėdami) . Kojas ir rankas atsigėręs (visai girtas) .

5. geriant svaigiuosius gėrimus pasveikinti: Kaip užgeria, teip ir atgerk. Jaunoji svečius atgėrė ir laibu balsu atdainavo. Ir visi su mama gėrė, ir ji svečius atgėrė.

6. atšvęsti kurią nors progą, išgertuves baigti: Jis atgė́rė veseliją, kad pabengė. Reikėtų derybas atgerti.

7. atidrėgti: Nuo žemės šienas vėl atsigėrė. Atsigė́rė žemė sniegu.
įgérti, į̃geria, įgė́rė

1. lūpomis įtraukti (į burną): Įgerdamas į burną po valandą palaikyk ir išspjauk. Įgeriu ką savęsp. O da neįgė́riau į pusę kriuzelio, mergužėlė lelijėlė šnaira pažiūrėjo. Žmogus neteisybę įger kaip vandenį. Įsigė́ręs vandens, purkšk akysna. Tėvai mane gerte įsigertų (pamiltų, labai norėtų) .

2. galėti gerti: Karšta kava – negali įgért. Nė neį̃geriu, taip macni arbata, alus.

3. pajėgti daug gerti (svaigiųjų gėrimų): Jis gali gerai įgért. Tokia kul̃zė (maža mergaitė), ale daug į̃geria.

4. už gėrimą įsiskolinti: Ar daug jau būsime įgėrę, suskaityk, šinkorėli, gal nebeišsimokėsim.

5. kiek apsvaigti nuo gėrimo, įkaušti: Įgėrei, tai ir kalbi niekus. Senis įgė́ręs, t. y. daug gėręs. Buvau tą dieną įgė́ręs, tai ir susipešiau. Nor ingėrę, bet negirti, išsiskyrėm visi tvirti. Nenorėk įsigerti savo nepridėjęs. Tep įšutęs, tep įsigėręs. O mes, būdavo, namie įsìgeriam.

6. užgerti: Mano alutis, saldus midutis – intgėriau mergelę baltai raudoną.

7. įsiurbti, įtraukti: Juodžemis 1/3 savo svorio teįgeria vandens. Įgeriąs popierius. Sūdant šaltą mėsą, druska giliau įsigeria. Ko nor žmogus iž jaunystės įsigeria, tąja ir paskujajais metais užlaiko.

8. įsidegti: Ažpilk gerai anglius vandeniu, kad neinsigertų̃. Keliose vietose kibirkštys stengėsi įsigerti į įkaitusius šiaudus.
išgérti, ìšgeria, išgė́rė

1. gerti iki nebeliekant, iki pabaigos: Kas lieka, puodžius išgeria vienu užsivertimu. Vienu malku ižgert. Teip karšta, kad išger̃čia visą viedrą. Šiandie šilta, visą izboną giros išgérčia. Jei išgértum šitą alų, įpilčiau saldesnio. Išgėriau aš ten dvi ar tris čerkeles. Gurkšt išgė́rė senis visą stiklelį liki dugno. Didžiausi gėrėjai neišger̃s pusgorčiaus nuo daikto. Išger̃ (išgerk) !. Išger̃s jis tau, vaikeli, sveikatą. Jūros neišsemsi, upės neišgersi. Nespjauk į vandenį, pats išgersi.
išgertinaĩ. Alus ir degtinė – išneštinai ir išgertinai. Eik išsigerk savo kavą. Išsigėriau stiklužėlį už save mažesnį. Jis sau išsigėrė ir kitą. Būras, magaryčias išsigėręs, važiavo namo.
išsigertinaĩ. Išsigertinaĩ ir išsineštinai.

2. apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų: Grįždamas iš turgaus gerai išgėręs, pavirto kniūpsčias ant kelio. Ir susipeša jie išgėrę, ir susitaiko. Išgėrusiems daugiau ėmė kaktos rasoti, pakaušiai kaisti.

3. prisigerti, išplauti (?): Išgerta vandenio žemė.

4. sulesti: Miežius žvirbliai teip išger̃s, kad nereiks ir pjaut.

5. iškirsti, išmušti: Su akmeniu vaikui akį išgėrė. Kai daviau katinui išgert (sprigtuką), tuoj nuo stalo nukūrė.
nugérti, nùgeria, nugė́rė

1. šiek tiek gerti (kad dar inde liktų): Padavė vandenio, nugėriau kiek, ir pasidarė šviesiau. Aš pusę puodelio nugersiu, pusę paliksiu. Ar tu mano nugértą gérsi? Į pusę nugėriau, jau virsti pradėjau. Gira nusigėrė, reikia vėl užpilt.

2. valgymą gėrimu nustumti, užgėrimu kąsneliui padėti nueiti: Baudžiauninkai. išsipūstydavo rugių saujas ir su vandeniu nugerdavo. Kai žmogus valgai valgai, tai reik ir nugert. Eiva, Povil, nugersim skaudulį!. Paieškok šilto vandenio nusigérti (užsigerti) .

3. šiek tiek išgerti svaigiųjų gėrimų, po truputį girtauti: Truputį ãnas nùgeria. Jis mėgsta nugért, tai ir skolų turi. Sakyt, neblogai ir nugėrėme. Nugėręs kiek žmogus buvo. Anas žmogus ne girtuoklis, tik nugeriantis. Magaryčios buvo nùgeriamos miestelė [je]. Kas ten ir per gardis per visą naktį gert alų – nugė́rei kiek, ir užtenka. Jis inbėgęs nugė́rė malką ir bėga. Vincas i nùgeria gerai.

4. pragerti: Nugėrė gyvenimą. Nusigė́rė visai, t. y. plikas paliko. Buvo visai nususęs, nuskurdęs, stačiai sakant, nusigėręs.

5. apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų: Nusigėrė tep, kad net durų neranda. Žmogutis ir visai nusigė́rė ir užmigo. Jis nusigė́ręs kaip gaidys. Žmonės nusigeria.

6. daugiau išgerti už kitą svaigiųjų gėrimų, gėrimu viršyti, geriant nuskriausti: Aš tave nugė́riau. Ar tu manai, kad kas nori tave nugérti (daugiau išgerti, lygiai mokėti) .

7. nuo lietaus ar drėgmės sunykti, supūti: Papieviais mūs rugiai nugė́rė. Kur žemai, tę bulvės nugė́rė. Pavasarį nugė́rė bulves, o vasarą nudegino. Vanduo rugius nugėrė.

8. susiurbti: Lauks sniegą nugėrė.

9. nulesti: Žvirbliai nugė́rė miežius. Mūs vyšnias špagai nugė́rė.

10. pavogti: Čia lazdos nepasidėk, ba gali kas nugért.
pagérti, pàgeria, pagė́rė

1. gerti iki soties, atsigerti: Atėjo paskirtoji valanda – atsisėdai, pagėrei ar pavalgei. Svečiai pavalgė, pagėrė. Aš tai dar pagérdavau tą gėrymą, o kiti visai jo nenori. Par mum šulnio nėra, tę geresnis vanduo pagert. Lig nepagėręs nespjauk – pats sugersi.

2. užsigerti: Košę valgo pagerdamas (pasrėbdamas su pienu) . Sūnus suvalgė pyragą visą, pieno pasigérdamas. Zosė nusipirkdavo duonos ir, pasigerdama vandeniu, užsikąsdavo gerai.

3. gerti po truputį svaigiuosius gėrimus, po truputį girtauti: Pàgera, bet ne po daug. Seniau pagerdavau, dabar nebegaliu. Jis mėgo pagért, tai iš to ir gavo smertį. Tėvas buvo pagerą̃s. Matyt, gerai pagė́ręs, kad kelias siauras. Pagérsiu pagérsiu, ir numirsiu.

4. apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų: Pasigė́riau kaip bitelė, man kojos kaip šeivos. Pasigėriau kap gaidys, o kas mane pabaidys. Pasigė́riau alučiu. Pasigėriau žaliu vynu. Pasigėriau, pasilinksminojau, visus savo vargelius užmiršau. Pasigėręs tėtušis pažadėjo dukrelę. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim. Aluką gėriau, pasigėriau. Ir kad pasigers, tad plakesnį vyną pila. Diedas pasigėrė – pusė velnio, boba pasigėrė – visas velnias. Kamštį sumindė – pasigėrė. Pasigėręs gultų, iškaršęs mirtų. Kas geria, tas ir pasigeria.

5. nutraukti į dugną, panerti, paskandinti: Pàgeria į jūrą plūdelę. Plūdelę pàgeria žuvis. Jūro [je] smarki srovė, gali tinklus pagerti.

6. palesti: Gana paukšteliai kviečių pagė́rė, reikia pjaut.
pargérti, par̃geria, pargė́rė. išbūti geriant: Jie pargė́rė pas mum lig diena.
pérgerti, pergérti, pérgeria, pergė́rė

1. šiek tiek išgerti: Pérgėrei po pora stiklelių prie valgio, ir daugiau neburgija. Na, pérgerkim eilutę, ką čia tep sausai valgom!

2. kurį laiką girtauti: Per dieną pérgėriau.

3. išgerti daugiau už kitą: Joną pergers.

4. nuo padauginimo geriant susirgti: Gana, nebeduok daugiau teliuku [i] gert – persiger̃s!

5. per daug išgerti (svaigiųjų gėrimų), apsvaigti nuo per didelio svaigiųjų gėrimų kiekio: Pérgėręs svečias jau nebe svečias. Pérgėręs nebuvo, kad dviračiu dar pavažiavo. Per daug pérgėrė, tai nepaeina. Geria geria ir pérsigeria pijokas. Anas brolis pérsigėrė ir mirė. Arielka, tuom alum persigėrė. Pérsigėręs buvo ir nuvirto po stalu. Jam persigėrusiam veidas tulžti pradeda.

6. persisunkti. Bloga oda, kad vanduo pérsigeria. Medus pérsigeria per visus kitus medinius indus, bet per liepinius nepersigeria. Mėsa kiaurai sūrymo persigėrusi.

7. perimti; perpūsti: Šaltis visą kūną pérgeria. Kai tik išeini iš gryčios, visą teip drėgnumas ir pergeria. Toks vėjas pérgeria kiaurai. Vėjas pérgėrė mane visą. Užsivilk storiau, vėjas ne teip pergers. Aliuminius bliūdus pérgeria karštis (nepatogūs paimti – karšti) .

8. perkirsti, perdrožti: Kad pergersiu abu diržu, tai nuštils. Su pagaliu per kuprą kaip pergers, tai žinosi.
pragérti, pràgeria, pragė́rė

1. girtaujant išleisti, išeikvoti: Ką uždirbęs – pragerdavo. Kas geria, tas ir prageria. Pragėriau žirgelį ir kamanėles, pragėriau ir savo jaunas dieneles. Pragėrei pinigus ar balon įmetei – vis tiek. Pragė́rei karvę, o aš jautelį. Pragėrei žirgą, nuo žirgo balnelį tu, jaunas berneli, didis girtuokleli. Sakė tave, bernužėli, žirgelį pragėrus. Jis pragė́rė viską. Kiek uždirbdavo, tiek ir pragérdavo. Algą pragérti. Begerdamas pragėrė savo protą. Vienas pragė́rė tymo balnelį, saulelei nesileidus. Pijoks vis prageriąs. Vyras nebuvo nei prageriąs, nei prarūkąs, o dėlto netiko pačiai. | Pasigirdo pragertas (nuo girtavimo užkimęs, nemalonus) vyriškio balsas. Pragėrė dvyliktą valandą (geriant praėjo dvylikta valanda) . Kai duoda [degtinės],
tai prasigeria amžinųjų. Vyras girtuoklis buvo, prasigėrė. Ans prasigė́rė, skolas įgavo. Jau tu, begerdamas arielką, visiem prasgė́rei. Jis jau baigia prasigerti. Neturės gyvenimo už tokio pijoko išėjus – prasgėręs, prasbuvęs. Jau prasigėręs viską ir dabar guli inlindęs.

2. pajėgti daugiau išgerti už kitus: Jis alų kibirais traukė, nieks jo pragerti negalėjo. Kita merga ir vyrus pràgeria.

3. sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti: Ne toj paroj matutė mane pragė́rė.

4. pradėti gerti iš eilės: Pragerkit eilę.
prigérti, prìgeria, prigė́rė

1. geriant prisisotinti: Karvės kad prigė́rė! Prigėrė kaip krupis pieno. Erkė neprigėrusi nepaleidžia kailio. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigė́rę. | Jis prigėrė (pritraukė) trykšlę vandens ir paleido man į akis. Vai aš prigėriau, mano močiute, vis gailių ašarėlių (daug verkiau, prisiverkiau) . Erkė neprisigėrusi nenukrinta nuo kailio. Prisigė́riau pilną burną vandenio.

2. pasigerti: Ne, nebe pirmykštis – jis nebeprigerdavo apvirstinai. Nupirksiu degtinės ir tau duosiu lig prigeriant. Prigėręs buvo per aramą kartą (labai) . Prigėręs be savo vardo. Kad prigeria, tartumbei drignių priėdęs, o kad pagirioms – nei šaltą vandenį nesumaišąs (girtas jis labai triukšmauja, o pagiriodamas ramių ramiausias) . Jei tik grašis kišenėje, tai ir prisigeri, o kaip tik prisigeri, taip ir pakvaišti. Turgaus dieną daug kas prisigerdavo. Jis, visiškai prisigėręs, arklius varė zovada. Iki akių prisigėręs. Prigėrusis tyčiojusis iš vargstančių. Velnių prisigė́rė ir dūkiuoja (girtas keikiasi) .

3. paskęsti: Prigė́rė, kad jam prigérti buvo. Ne tas prigeria, kurs nemoka plaukti, bet tas, kurs moka. Kartais ir šaukšte galima prigerti.

4. nuo lietaus, drėgmės sunykti, supūti: Bulbės čia veik visuomet prigerdavo. Žemi laukai – kone kasmet vasarojus prìgeria. Prigė́rė miežiai – iš dviejų pūrų puspūrę pakūlė.

5. primirkti; prisisiurbti, prisisunkti: Medis vandens prigė́ręs, t. y. įžlugęs. Rakandai prigeria dulkių. O kaip tu suprasi žmonių valdžią, kad tu liokajaus kvapo prigėręs. Žemė neseniai po lietaus drėkos prisigė́rus. Šikšna deguto prisigėrus. Šalčio prisigė́rus kaldra. Prisigėręs puikybės. Merga fanaberijos prisigėrus. Namai tie prisigėrę klastos ir išdavimo. Ir tu buvai jų dvasios prisigėręs. Kartėlio prisigėręs, slinko jis per pelkėtą, mišku apaugusią šalį. Ko puodas prisigėręs, tuo ir šukės atsiduoda.

6. pritraukti, prikvėpuoti, priuostyti: Kad prigė́riau dulkių. Jei kas daug dūmų ar garo yra prigėręs, tas tuojaus laukan tur eiti. Čiaudi kaip tabokos prisigėręs.

7. prilesti: Vasarą bepiga ir paukščiam – prigeria grūdų, uogų.
sugérti, sùgeria, sugė́rė

1. atsigerti, išgerti: Šilto vandenio sugért davė.

2. visa, iki galo išgerti: Jei suvalgysit visus valgius ir sugersite visus gėrimus, tai tuomet duosiu dukterį. Sugėrė bačką su visais šulais. Apyneli žaliasis, puruoneli gražiasis, tavo raugą sugėrė, mane jauną pragėrė. Pusės nesugėrėm, jau girtūs palikom. Sugė́rė (pragėrė) apie šimtą rublių. Nebuvau pijokas, bet su kaimynais suėjęs po vieną kitą puskvortę sugerdavom. Jei pasiseks, tai sugersim magaryčias. Ir sugérsim po čerkytę, kad uošvytė duot dukrytę. Anuodu, meilę sugėrusiu, paskuo mušis. Nespjauk į vandenį – pats sugersi. Dėdele, veršis putroj nesugers mano vyro (vis tiek ką nors likimas duos) . Per šventes, kai žmonių pasimaišo, daug alaus susigeria.

3. kiek girtauti: Ne tep jau labai, bet sùgeria ir anas. Sùgeria kiek, bet nepasgeria. Jis labai sùgeria. Šiandien kad sugėrė, tuoj razumą pragėrė. Vienutė (pati viena) sugėriau, ir jau pasigėriau.

4. gerti su kitu sumušant stikliukais: Jaunikis turi susgert su kožnu veseilinyku. Sveika, mamaitė! Mudvi dar susigersime! Susigėrę, susipažinę, kaimynai kalbėjo toliau. Įsipylė konjako ir susigėrė su kaimynu. Išei (išeik) , uošve, iš dvarelio, susigersme mes čėrkelę. Einam, vyrai, susigersim! Susigerkime, sumuškim stiklais. Susigerkim, kaimyne, kad daugiau nebesipyktumėm. Prašom prašom susgert po stiklelį žalio vyno.

5. pasigerti: Tavo prisiega susgė́rus, žiūrėk, in kojų nenustovi.

6. sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti: Jis vakar su ja sugė́rė. Girdžiu tavo mergužėlę su kitu sugėrus. Sugerta merga. Teip ir sutarė, sugė́rė mane.

7. suvartoti (vaistus): Iš karto visus vaistus sugėrė.

8. susiurbti: Žemė vis dar spėjo sugerti lietų. Smiltys kaip matai sugėrė vandenį. Augalai tegali vystytis sugerdami saulės energiją. Kiek tie mūrai yra sugėrę žmonių prakaito, ašarų, dargi kraujo. Ir begalę tos energijos sugerdavo smulkūs kasdienos darbeliai. Pieva patilžus stovi – vanduo dar nesusigėręs. Lietaus vanduo susigėrė į žemę.

9. sulesti: Kur liks uogų, te paukščiai suger̃s.
užgérti, ùžgeria, užgė́rė

1. gerti, išgerti: Peršilęs šalto vandens užgėrė. Kažin ar yra ko užgért? Davė užgert drūtinančių skystimų, ir Jonas visai atsigavo. Kai užgė́rė šviežaus alaus, ir vėl blogiau pasidarė. Vaikas užsigėrė žibalo ir savaitę sirgo.

2. valgant nuryti skysčio, kad geriau kąsnelis nueitų: Jie valgo duoną su druska, o vandeniu ùžgeria. Kad duona nebūt tep sprangu, užgérk vandeniu. Vandenio užsigérk, kad užspringsi. Skubiai kramtė duoną, užsigerdami šaltu pienu.

3. pasigerti: Jis buvo jau gerokai užgė́ręs. Užsigė́riau, kad pro prakaitą žemelės nematau. Aš parėjau biskį užsigėręs. O ir negyvai užsigėrusių buvo.

4. išgerti svaigiųjų gėrimų kokia proga: Kaip užgė́rė, tai net į padus nuėjo (sveĩka buvo) . Tuomet užgersit (aplaistysit) pabaigimą karo ir padarysit amžiną sandarą.

5. sveikinti pradedant gerti, geriant: Pradžią buvo galima užgert. Užùgeriu tau, martele, žalią kluoną, baltą duoną, ilgą pagyvenimą. Piršlys ažùgeria namiškius. Jaunasis užgėrė jaunosios tėvą, motyną ir giminę. Tik įėjau į vidų, tuoj ir užgėrė. Uošvis užsikėlė ir mane užgėrė. Dar aš neinsėdau aukselio krėslelin, mergužėlė lelijėlė vyneliu užgėrė. Ir užgėrė motinėlę, žadėk savo dukterėlę. Užgerk jį, ant jo! Užgerk ant jos. Užgerk į matušę, savo mylimąją, katra, tave augindama, kraitelį sukrovė. Užgerk mane, mylėk mane. Svečias lenkė (gėrė) neužgeriamas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antgerti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis