antdantis

Antdantis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dantis, esantis prieš kitą dantį (dažniausiai kalbant apie žvėris ar paukščius).
Paprastai vartojamas daugiskaitos formoje „antdantys“, nurodant ilgus, išsikišusius dantis (ilius, kanopinių žvėrių iltis).

Pavyzdžiai:
1. Vilkas įsmeigė aštrius antdančius į grobio kaklą.
2. Šernai turi galingus antdančius, kuriais kaso žemę.
3. Tai plėšrūno antdantys, skirti perplėšti mėsą.

Trumpai:
Tai išsikišę dantis (dažniausiai viršutiniai), ypač svarbūs plėšrūnams ar kai kuriems žvėrims.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antdantis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Antdantis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dantis, esantis prieš kitą dantį (dažniausiai kalbant apie žvėris ar paukščius). Paprastai vartojamas daugiskaitos formoje „antdantys“, nurodant ilgus, išsikišusius dantis (ilius, kanopinių žvėrių iltis). Pavyzdžiai: 1. Vilkas įsmeigė aštrius antdančius į grobio kaklą. 2. Šernai turi galingus antdančius, kuriais kaso žemę. 3. Tai plėšrūno antdantys, skirti perplėšti mėsą. Trumpai: Tai išsikišę dantis (dažniausiai viršutiniai), ypač svarbūs plėšrūnams ar kai kuriems žvėrims.