angelystė
Angelystė – tai emocinė būsena, pasižyminti gilaus liūdesio, sielvarto, nerimo ar beviltiškumo pojūčiu. Dažnai siejama su intensyvia sielos kančia, egzistenciniu kūrybišku ar dvasiniu sielvartu.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
– Maironio eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“: „Ten angelystė mane skaudžiai sugniaužė“ – tai reiškia, kad gamtos grožis sukėlė gilų, skausmingą susijaudinimą.
– Vaižganto novelėje „Pragiedruliai“: veikėjo sielvartas apibūdinamas kaip angelystė, kai jis kalba apie prarastą meilę.
2. Dailėje:
– Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveiksluose (pvz., „Rex“) dažnai perteikiama mistinė angelystė per simbolius ir niūrias spalvas.
3. Kasdienėje kalboje:
– Gali būti vartojama apibūdinti stiprų emocinį sielvartą: „Po skyrybų jį apėmė angelystė“.
– Taip pat kūrybiniame kontekste: „Muzikoje girdėti kompozitoriaus angelystė“.
Trumpai: Angelystė – gilus liūdesys ar sielvartas, išreikštas meninėje ar asmeninėje patirtyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.