Tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis žmogų, kuris yra labai apsunkęs, tingus, lėtas arba neveiklus (dažnai su neigiama konotacija). Kilęs iš žodžių junginio „ant šio snapiuko“ – tarsi žmogus nuolat sėdi ant savo „snapiuko“ (šnek. užpakalio) ir nieko neveikia.
Pavyzdžiai:
1. Visą dieną gulėjo sofosje – tikras ančiasnapiukas.
2. Vietoje to, kad padėtų, jis vėl sėdi kaip ančiasnapiukas.
3. Nekviesk jo į darbą – jis garsus ančiasnapiukas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.