almės

Almė – tai lietuvių liaudies tikėjime pikta dvasia, laukų slibinas, dažniausiai vaizduojama kaip sparnuotas milžiniškas gyvatė arba debesies formos pabaisa, kuri grobia gyvulius ir žmones, sukelia audras.

Pagrindinės savybės:
- Gyvena debesyse, uolose ar vandenyse.
- Gali įgauti įvairias formas (pvz., juodas debesis, gyvatė, paukštis).
- Laikoma piktąja, naikinančia jėga, priešinga gerioms dvasiams (pvz., aitvarui).

Pavyzdžiai iš folkloro:
1. „Almė nunešė avį“ – sakoma, kai gyvulys dingsta nežinia kur.
2. „Almių kova“ – apibūdinamos audros, kai tryškią žaibai ir griaudėja.
3. „Almė vaiką pagrobė“ – pasakojimuose – kaip pabaisa gali pavogti žmogų.

Trumpai: Almė – liaudies mitologijos piktasis demonas, siejamas su griaustiniais, žmonių/gyvulių prapultimais, gamtos stichijomis.

Įrašas
Paaiškinimas	Almė – tai lietuvių liaudies tikėjime pikta dvasia, laukų slibinas, dažniausiai vaizduojama kaip sparnuotas milžiniškas gyvatė arba debesies formos pabaisa, kuri grobia gyvulius ir žmones, sukelia audras. Pagrindinės savybės: - Gyvena debesyse, uolose ar vandenyse. - Gali įgauti įvairias formas (pvz., juodas debesis, gyvatė, paukštis). - Laikoma piktąja, naikinančia jėga, priešinga gerioms dvasiams (pvz., aitvarui). Pavyzdžiai iš folkloro: 1. „Almė nunešė avį“ – sakoma, kai gyvulys dingsta nežinia kur. 2. „Almių kova“ – apibūdinamos audros, kai tryškią žaibai ir griaudėja. 3. „Almė vaiką pagrobė“ – pasakojimuose – kaip pabaisa gali pavogti žmogų. Trumpai: Almė – liaudies mitologijos piktasis demonas, siejamas su griaustiniais, žmonių/gyvulių prapultimais, gamtos stichijomis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.