Alkūnas – tai alkūnė (kumštis) senesnėje lietuvių kalbos formoje.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Pasilenkė, atsiremė alkūnais į stalą.“
(šiuolaikiniu variantu būtų: „atsiremė alkūnėmis“)
2. Perkeltinė reikšmė (geografijoje):
„Upės alkūnas“ – staigus upės vingis (pvz., upės posūkis, formuojantis „L“ raidės pavidalą).
Trumpai:
Terminas dažniausiai sutinkamas senojoje literatūroje ar vietovardžiuose (pvz., upės vingio pavadinimuose). Šiuolaikinėje kalboje vartojamas žodis „alkūnė“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.