Alkė – tai senovės lietuvių aukuras arba šventvietė, dažniausiai ant kalno, kurioje aukodavo dievams.
Pavyzdžiai:
1. Alkakalnis – kalnas, kuriame buvo alkė.
2. Romainių alkė – minima senuosiuose šaltiniuose.
3. Alkė kaip kulto vieta – ten degindavo laužus, aukodavo gyvulius, meldėsi.
Trumpai: Alkė – senovės lietuvių šventvietė ant kalno, skirta religiniams ritualams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.