akš

„Akš“ – šnekamojoje kalboje vartojamas jaustukas, reiškiantis nepasitenkinimą, nusivylimą, panieką ar nepritarimą. Kilęs iš rusiško jaustuko „ax“ (ах), bet lietuvių kalboje įgavo neigiamą atspalvį.

Pavyzdžiai:
1. Akš, vėl lija! – nusivylimas dėl oro.
2. Akš, kaip tu atrodai! – panieka ar šiek tiek šiurkšti pastaba.
3. Akš, ne tikrai! – nepritarimas ar abejonė.
4. Akš, vėl tas pats! – susierzinimas dėl pasikartojančios situacijos.

Pastaba: Vartojamas daugiausia šnekamojoje arba neformaliuose kontekstuose, raštu – retai.

Įrašas
Paaiškinimas	„Akš“ – šnekamojoje kalboje vartojamas jaustukas, reiškiantis nepasitenkinimą, nusivylimą, panieką ar nepritarimą. Kilęs iš rusiško jaustuko „ax“ (ах), bet lietuvių kalboje įgavo neigiamą atspalvį. Pavyzdžiai: 1. Akš, vėl lija! – nusivylimas dėl oro. 2. Akš, kaip tu atrodai! – panieka ar šiek tiek šiurkšti pastaba. 3. Akš, ne tikrai! – nepritarimas ar abejonė. 4. Akš, vėl tas pats! – susierzinimas dėl pasikartojančios situacijos. Pastaba: Vartojamas daugiausia šnekamojoje arba neformaliuose kontekstuose, raštu – retai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.