aimana

"Aimana" – tai šnekamoji kalbos forma, dažniausiai vartojama kaip klausiamasis įvardis arba šauktukas, reiškiantis "kaip", "kaipgi", "kaip tai", "kaip čia", kartais su nustebimo ar netikėjimo atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Klausimas:
- Aimana tu čia atsiradai? (Kaip tu čia atsiradai?)
2. Nustebimas:
- Aimana, jau baigė! (Kaipgi, jau baigė!)
3. Paneigimas:
- Aimana aš tai žinociau! (Kaipgi aš tai žinočiau!)

Pastaba:
Vartojama neformaliame bendraujame, dažniau regionuose (pvz., Kauno, Vilkaviškio). Standartinėje lietuvių kalboje – "kaip" arba "kaipgi".

Vardai: Aimana
Sapnininkas: Aimana

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aimana' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Aimana" – tai šnekamoji kalbos forma, dažniausiai vartojama kaip klausiamasis įvardis arba šauktukas, reiškiantis "kaip", "kaipgi", "kaip tai", "kaip čia", kartais su nustebimo ar netikėjimo atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Klausimas: - Aimana tu čia atsiradai? (Kaip tu čia atsiradai?) 2. Nustebimas: - Aimana, jau baigė! (Kaipgi, jau baigė!) 3. Paneigimas: - Aimana aš tai žinociau! (Kaipgi aš tai žinočiau!) Pastaba: Vartojama neformaliame bendraujame, dažniau regionuose (pvz., Kauno, Vilkaviškio). Standartinėje lietuvių kalboje – "kaip" arba "kaipgi".