absoliutizmas

Absoliutizmas – tai valdymo forma, kurioje valdovas (pvz., karalius, caras) turi neribotą, visapusę ir centralizuotą valdžią, dažnai grindžiamą dieviškuoju teisumu. Valdovo sprendimai yra galutiniai, o kitos valdžios šakos (pvz., parlamentas) ar visuomenės grupės neturi įtakos.

Pagrindiniai bruožai:
- Visiška valdovo valdžia be priešsvarų.
- Centralizuota biurokratija ir kariuomenė.
- Valdovo pozicija dažnai pagrįsta religine legitimacija („dievo valia“).

Istoriniai pavyzdžiai:
1. Liudvikas XIV (Prancūzija, XVII–XVIII a.) – žinomas kaip „Karalius-Saulė“, sakęs: „Valstybė – tai aš“.
2. Petras I (Rusijos imperija, XVIII a.) – sustiprinęs caro valdžią ir modernizavęs valstybę.
3. Frydrichas Vilhelmas I (Prūsija, XVIII a.) – sukūręs disciplinuotą biurokratiją ir kariuomenę.

Absoliutizmas buvo paplitęs Europoje XVI–XVIII a., kol ėmė nykti per revoliucijas ir švietimo idėjas.

• Tarptautiniai žodžiai: absoliutizmas

Įrašas
Paaiškinimas	Absoliutizmas – tai valdymo forma, kurioje valdovas (pvz., karalius, caras) turi neribotą, visapusę ir centralizuotą valdžią, dažnai grindžiamą dieviškuoju teisumu. Valdovo sprendimai yra galutiniai, o kitos valdžios šakos (pvz., parlamentas) ar visuomenės grupės neturi įtakos. Pagrindiniai bruožai: - Visiška valdovo valdžia be priešsvarų. - Centralizuota biurokratija ir kariuomenė. - Valdovo pozicija dažnai pagrįsta religine legitimacija („dievo valia“). Istoriniai pavyzdžiai: 1. Liudvikas XIV (Prancūzija, XVII–XVIII a.) – žinomas kaip „Karalius-Saulė“, sakęs: „Valstybė – tai aš“. 2. Petras I (Rusijos imperija, XVIII a.) – sustiprinęs caro valdžią ir modernizavęs valstybę. 3. Frydrichas Vilhelmas I (Prūsija, XVIII a.) – sukūręs disciplinuotą biurokratiją ir kariuomenę. Absoliutizmas buvo paplitęs Europoje XVI–XVIII a., kol ėmė nykti per revoliucijas ir švietimo idėjas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.