Abėcė – tai raidžių, naudojamų rašyti tam tikra kalba, tvarkinga seka (pvz., lotynų, kirilicos abėcėlės). Taip pat gali reikšti pagrindinius principus ar žinių pagrindą (pvz., „matematikos abėcė“).
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalba naudoja lotynų abėcę su papildomais diakritiniais ženklais (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž).
2. Ši knyga – tikroji ekonomikos abėcė pradedantiesiems.
3. Vaikai mokosi abėcės dar prieš mokyklą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.