x
.
ãbazas (obóz). abãzas. ãbazas.
1. pulkas, būrys, gauja: Didelis ãbazas žmonių, žąsų. A visos žmones, kurie abaze (guote) buvo, nusigando.
2. vežimas kareiviams ar jų mantai vežti: Jo arklys tinka į ãbazą. Daug abãzų važiavo. Po abãzais išvarė važiuot.
3. stovykla, kariuomenė: Taigi tenai, abaze, bajorai ir seimuodavo, ir savo reikalus svarstydavo. Akrūtų abazas (laivynas) . Abaze būti, gulėti (kare būti) . Artinos abazausp ir išvydo aną telą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.