žiauruva
Žiauruva – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žiaurų elgesį, žiaurumą, kankinimą, smurtą ar ypač atkaklų, negailestingą veikimą. Dažnai vartojamas kalbant apie fizinį ar moralinį smurtą, ypač sistemingą ir negailestingą.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
Okupacijos metų žiauruva paliko gilias žaizdas tautos atmintyje.
2. Apie žmogų:
Jis elgėsi su priešu tokia žiauruva, kad net bendražygiai stebėjosi.
3. Perkeltine prasme:
Gamtos žiauruva išbandė kalnų laipiotojus.
4. Literatūroje:
Romane aprašoma karo žiauruva ir jos įtaka žmonių likimams.
Trumpai: Žodis dažniausiai naudojamas rimtuose, dramatiškuose kontekstuose, pabrėžiant smurtą, kankinimą ar negailestingumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.