Ždūnas – tai istorinis terminas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, reiškęs:
1. Kunigaikščio ar didiko ginklininką, sargybą – asmeninė sargyba, dažnai kilusi iš bajorų.
2. Žemesnės pakopos karininką pėstininkų daliniuose (pvz., strėlėnų būriuose).
3. Pareigūną teismo ar administracinėse įstaigose (pvz., ždūnas-teisėjas).
Pavyzdžiai:
- 1529 m. Lietuvos Statute minimi "ždūnai" kaip kariuomenės dalis.
- 1566 m. Lietuvos Statute – "ždūnas teisėjas", nagrinėjęs bylas bajorų ir valstiečių ginčuose.
- Istoriniuose šaltiniuose dažnai paminimas "kunigaikščio ždūnas", atlikęs sargybos ar pasiuntinių funkcijas.
Terminas nyko nuo XVII a., pakeistas kitais kariniais ir administraciniais pavadinimais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.