Žaismingutis – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis žaislą (dažniausiai mažą, minkštą, lelę ar kitą vaikišką žaislą). Kilęs iš žodžio „žaismingas“ (linksmas, žaidžiantis) su priesaga -utis, suteikiančia mažybinę ar mielą atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Kūdikis glėbyje suspėjo miegantį žaismingutį.
2. Parduotuvėje vaikas išsirinko minkštą triušiuką-žaismingutį.
3. Senelis pavadino seną lėlę „savo vaikystės žaismingutiu“.
Trumpai: Tai švelnus, mielas pavadinimas mažam žaislui, dažnai vartojamas šnekamojoje ar šeimoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.