„Vysla“ – tai lietuviškas veiksmažodis „vysti“ trečiojo asmens būtojo kartinio laiko forma (vyr. g.: vyslo, mot. g.: vysla, bevardė g.: vyslo). Reiškia:
1. Išsiskleisti, atsiverti (apie žiedus, pumpurus).
2. Prasidėti, pradėti vystytis (apie jausmus, mintis, procesus).
Pavyzdžiai:
1. Pavasarį vysla obels žiedai.
2. Jo širdyje vysla meilė.
3. Iš sąžinės nelaimes vysla gailestis.
Trumpai: „Vysla“ – senovinė ar poetiška forma, vartojama apie žiedų atsivėrimą ar abstrakčių dalykų atsiradimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.