Visaesybė – tai filosofinė sąvoka, reiškianti viską apimantį būtį, absoliutų visumą, viską, kas egzistuoja. Tai pirmapradė visuma, viršijanti atskirų dalykų ar reiškinių ribas.
Pagrindiniai bruožai:
- Visko vienovė ir vientisumas.
- Dažnai siejama su absoliutu, pirmine priežastimi ar dievybe.
- Priešprieša su fragmentiška, ribota patirtimi.
Pavyzdžiai:
1. Filosofijoje: Platonas visaesybę siejo su Idėjų pasauliu, o Plotinas – su Vienumu („Hen“), iš kurio kyla visa egzistencija.
2. Religijoje: Panteizme visaesybė tapatinama su Dievu, pvz., Baruch Spinoza požiūris, kad „Dievas yra visa gamta“.
3. Mistikoje: Patyrimas, kai asmuo jaučia susijungimą su visata ar absoliutu.
4. Kasdienėje kalboje: Retai vartojama, bet gali reikšti visapusiškumą arba viską apimančią tiesą (pvz., meno kūrinio visaesybė).
Trumpai: Tai visko visuma, samprata, ieškanti absoliutinio pagrindo egzistencijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.