Virtualėjimas – tai proceso, resurso, paslaugos ar infrastruktūros perkėlimas į virtualią (skaitmeninę) aplinką, kad ji būtų prieinama nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo fizinės buvimo vietos.
Pagrindinės sritys su pavyzdžiais:
1. Serverių virtualėjimas – vienas fizinis serveris dalijamas į kelis virtualius (pvz., naudojant VMware).
2. Darbalaukio virtualėjimas – darbalaukio aplinka paleidžiama nuotoliniu būdu iš bet kurio įrenginio (pvz., „Windows Virtual Desktop“).
3. Tinklų virtualėjimas – fiziniai tinklai perkeliami į programinę įrangą (pvz., VPN, virtualūs tinklai debesyje).
4. Programų virtualėjimas – programos vykdomos nuotoliniu serveriu, o ne vartotojo kompiuteryje (pvz., „Microsoft App-V“).
5. Saulėjimo virtualėjimas – fiziniai saugyklos resursai sujungiami į vieną virtualią saugyklą.
Praktinis pavyzdys: Įmonė virtualizuoja savo serverius – vietoj 10 fizinių serverių veikia 3, ant kurių paleisti 10 virtualių serverių. Tai sutaupo energijos, vietos ir palengvina valdymą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.