Viršsutartinis – tai darbo teisės terminas, reiškiantis darbuotojo atliktą darbą viršijant sutartyje (ar grafike) nustatytą darbo laiką, bet nepriskiriamą prie viršvalandžių (pvz., nesant direktoriaus įsakymo ar specialaus įforminimo). Dažnai vartojamas neigiama prasme, kai darbas nėra apmokamas ar formaliai registruojamas.
Pagrindinės reikšmės:
1. Neįformintas/perteklinis darbas – veiksmai, kurių reikalauja darbdavys, bet neužfiksuoti kaip viršvalandžiai.
2. Savarankiškai inicijuotas – kai darbuotojas pats ilgiau dirba be reikalavimo.
3. Rizika – gali lemti išsekimą, pažeidžia darbo teisę, nes apsunkina viršvalandžių įrodymą.
Pavyzdžiai:
1. Darbuotojas kas vakarą lieka 1–2 val. papildomai, nes kitaip nespėja su projektais, bet darbdavys to neįskaito kaip viršvalandžių.
2. Vadovas žodžiu liepia “užbaigti ataskaitą šiandien”, nors darbo diena baigėsi. Darbas nefiksuojamas – tai viršsutartinis.
3. Nepripažintas viršvalandžių pakaitalas – jei darbdavys siūlo “atostogas vėliau” už neįforminę papildomą darbą.
Santrauka: Viršsutartinis – neįformintas, dažnai neapmokamas darbas virš normos, sukeltas darbdavio spaudimo ar savanoriškos iniciatyvos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.