Valakbūdis – tai istorinis terminas Lietuvoje, reiškiantis valstietį, dirbusį valako žemėje (apie 21,36 ha) ir atlikusį prievolės (pvz., basto, mokesčių) pagal savo žemės plotą.
Pagrindinės savybės:
- Žemė valdyti suteikta valstiečiui (nuolat ar laikinai).
- Prievolės nustatytos pagal valako dydį.
- Sistema paplito XVI–XIX a., kol panaikinta 1861 m. baudžiavos panaikinimo metu.
Pavyzdžiai:
1. Prievolės: Valakbūdis turėjo atlikti 2–3 dienas basto savaitėje savo valako žemėje arba mokėti piniginį mokestį.
2. Dokumentuose: Metraščiuose minimi „valakbūdžiai“ kaip atskira valstiečių grupė, skiriant nuo bežemių ar smulkiųjų ūkininkų.
3. Vietovardžiai: Paveldėti vietovardžiai (pvz., Valakbūdžiai Kauno raj.) liudija apie gyvenvietes, kur gyveno valakbūdžiai.
Trumpai: Valakbūdis – valstietis, ūkininkavęs valako žemėje ir atlikęs prievoles pagal jo dydį; svarbi socialinė grupė LDK ir carinės Lietuvos laikotarpiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.