užnirtinimas
Užnirtinimas – tai teisinis terminas, reiškiantis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) praradimą dėl ilgalaikio, nuolatinio ir sąžiningo jo naudojimo kito asmens. Tai yra nepreriptyvusis (akvizityvinis) išsenka, kai asmuo, nepriklausantis nuosavybės teisei, per tam tikrą laiką (Lietuvoje – 10 metų) įgyja šią teisę.
Pagrindinės sąlygos:
1. Sąžiningas naudojimas – naudotojas turi tikėti, kad turi teisę naudoti turtą (pvz., dėl klaidos).
2. Atviras ir aiškus naudojimas – veiksmai matomi visiems (pvz., statybos, žemės dirbimas).
3. Nuolatinis naudojimas – be reikšmingų pertraukų.
4. Nepriklausomas naudojimas – ne kaip nuomininkas ar globotojas.
Pavyzdžiai:
1. Žemės sklypas – Asmuo 15 metų dirba svetimoje, bet ribų klaidingai pažymėtoje žemėje, stato pastatą ir rūpinasi teritorija. Po 10 metų gali reikalauti nuosavybės teisės.
2. Kaimo sodybos dalis – Kaimynas ilgalaikiai naudoja gretimą pievelę (šienauja, prižiūri), o savininkas niekada nepretendavo. Galiausiai kaimynas gali įgyti teises į tą žemę.
3. Nenaudojamas miesto sklypas – Asmuo nuolatos prižiūri apleistą sklypą, įrengia parkelį, o savininkas nesireiškia. Po nustatyto laiko naudotojas gali teisiškai reikalauti sklypo.
Svarbu: Užnirtinimas taikomas tik nekilnojamajam turtui ir reikalauja teismo sprendimo – automatiškai teisės neįgyjamos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.