Uždvisinimas – tai kalbos priemonė, kai žodis ar posakis vartojamas ne tiesiogine, o aukštesne, kilniausia prasme, dažnai siekiant pabrėžti svarbą, pagarbą arba emocinį atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj „jis mirė“ – „jis atėjo į amžinybę“.
2. Vietoj „išėjo į pensiją“ – „užėmė amžiną poilsį“.
3. Vietoj „valgyti“ – „vaišintis“ (pvz., apie svarbų vakarienę).
4. Vietoj „namas“ – „šventovė“ (kalbant apie šeimos buveinę).
5. Vietoj „mokytojas“ – „auklėtojas“.
Naudojamas retorikoje, poezijoje, oficialiose kalbose arba norint pabrėžti dalyko reikšmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.