Uždvasinimas – tai dvasinė būsena, kai žmogus jaučia vidinį atsivertimą, dvasinį pakilimą ar įkvėpimą, dažnai susijusį su religiniu patyrimu ar moraliniu atgimimu. Tai giliai asmeninis, emocinis ir dvasinis sukrėtimas, vedantis į vidinę ramybę, tikslumo pojūtį ar artumą Dievui.
Pavyzdžiai:
1. Po ilgų kovų ir abejonių asmuo gali patirti uždvasinimą maldoje ar meditacijoje, pajutant staigų dvasinį aiškumą.
2. Religiniame susirinkime, klausant pamokslų ar giedant, žmonės gali išgyventi uždvasinimą, kuris paskatina juos keisti gyvenimą.
3. Asmeninėje refleksijoje po sunkumų, uždvasinimas gali atnešti vidinę taiką ir ryžtą siekti geresnio gyvenimo.
Trumpai: tai gilus dvasinis sukrėtimas, vedantis į vidinę transformaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.