Tuščiagarbystė – tai tuščio pasipūtimo, tuščio garbinimo savimi ar tuščio didžiavimosi savo įsivaizduojamais nuopelnais ar pranašumais savybė. Tai yra tuščias, nepagrįstas puikybės jausmas.
Pavyzdžiai:
1. Asmeninis: Žmogus, neturintis ypatingų pasiekimų, nuolat kalba apie savo „išskirtinumą“ ir laukia pagarbos.
2. Socialinis: Tuščiai didžiuotis turtu ar statusu, nors tai neatspindi asmeninių vertybių ar darbų.
3. Literatūrinis: Liuterio satyroje „Pietūs dievų“ dievai vaizduojami kaip tuščiagarbiai, nes jie nieko nedaro, bet reikalauja garbinimo.
Trumpai: Tai tuščias pasipūtimas be realių pagrindų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.