Tula

Tula – tai trumpas, dažnai moralizuojantis eilėraštis, turintis aiškią pamoką ar išmintingą mintį. Kilęs iš lotyniško žodžio „tholus“ („kupolas“), tačiau literatūroje įsitvirtino kaip savarankiškas žanras.

Pagrindiniai bruožai:
- Trumpumas (4–12 eilučių).
- Aiški pamoka, dažnai pateikiama paskutinėse eilutėse.
- Paprasta kalba, kartais alegorijos.
- Dažnos temos: gyvenimo išmintis, dorovė, žmogiškųjų savybių kritika.

Pavyzdžiai:
1. Žymiausia lietuvių tula – Maironio „Pavasario tula“:
„Nėra čia nieko amžino, / Tik amžinas pokytis.“
2. Ispanų literatūroje – F. de Quevedo tulos (pvz., apy apie laiką, turtus).
3. Rusų tula – A. Puškino „Poetui“ (kritika visuomenės nuomonės).

Trumpai tariant, tula – tai išminties koncentratas poetine forma.

• Vardai: Tūla

Įrašas
Paaiškinimas	Tula – tai trumpas, dažnai moralizuojantis eilėraštis, turintis aiškią pamoką ar išmintingą mintį. Kilęs iš lotyniško žodžio „tholus“ („kupolas“), tačiau literatūroje įsitvirtino kaip savarankiškas žanras. Pagrindiniai bruožai: - Trumpumas (4–12 eilučių). - Aiški pamoka, dažnai pateikiama paskutinėse eilutėse. - Paprasta kalba, kartais alegorijos. - Dažnos temos: gyvenimo išmintis, dorovė, žmogiškųjų savybių kritika. Pavyzdžiai: 1. Žymiausia lietuvių tula – Maironio „Pavasario tula“: „Nėra čia nieko amžino, / Tik amžinas pokytis.“ 2. Ispanų literatūroje – F. de Quevedo tulos (pvz., apy apie laiką, turtus). 3. Rusų tula – A. Puškino „Poetui“ (kritika visuomenės nuomonės). Trumpai tariant, tula – tai išminties koncentratas poetine forma.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.