Tauralaukis – tai senovinis lietuvių žodis, reiškiantis jaučio lauką, t.y. plotą, skirtą jaučiams ganyti ar laikyti.
Terminas kilęs iš žodžių: tauras (jautis) + laukas.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Istoriniuose dokumentuose:
„Sutarta, kad tauralaukis bus naudojamas bendroms galvijų ganymo reikmėms.“
2. Vietovardžiai:
Pavadinimas Tauralaukis dabar yra kaimų ir gatvių vardas Lietuvoje (pvz., Kaune, Raseinių rajone).
3. Perkeltine prasme:
Kartais poetiškai vartojamas apibūdinti erdvų, atvirą plotą.
Trumpai: Tai istorinis žemės ūkio terminas, susijęs su jaučių laikymu, išlikęs vietovardžiuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.