tartiufizmas
Tartiufizmas – tai veikėjo elgesio ar asmenybės bruožas, pagrįstas veidmainyste, religingu elgesiu, kuris slepia tikrąsias, dažnai amoralias ar savanaudiškas intencijas. Terminas kilo iš Moljero komedijos „Tartiufas“ (1664), kurios pagrindinis veikėjas Tartifas apsimetinėjo pamaldžiu, bet siekė išgauti naudos iš kitų.
Pagrindiniai bruožai:
- Išorinis pamaldumas, vidinis nesąžiningumas.
- Naudojimas religijos ar moralės kaip priedango.
- Siekis manipuliuoti kitais dėl asmeninės naudos.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje: Tartifas (Moljero komedija) įtikina turtingą šeimininką, kad būtų jo dvasinis vadovas, bet planuoja užvaldyti jo turtą ir šeimą.
2. Politikoje: Politikas, viešai kalbantis apie moralines vertybes, bet slaptai dalyvauja korupcijos schemose.
3. Kasdieniame gyvenime: Asmuo, kuris bažnyčioje apsimeta labai pamaldžiu, bet darbe ar šeimoje elgiasi sąžiningai priešingai (apgaudinėja, šmeižia).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.