Tarašiškiai
Tarašiškiai – tai lietuvių literatūrinis dialektas (tarmė), sukurtas Vincų Krėvės (1882–1954) kūriniuose. Jis yra dirbtinė, stilizuota tarmė, paremta dzūkų ir aukštaičių dialektais, papildyta archaizmų ir individualių autoriaus naujadarų.
Pagrindinės savybės:
- Būdingi dzūkiški bruožai (pvz., c, dz garsai vietoj t, d: cėra = tera, dzėkas = dėkas).
- Archajiški žodžiai ir formos (pvz., iesmės = esmė, svietas = pasaulis).
- Individualūs Krėvės žodžiai (pvz., gvazdėti = žvelgti, stebėti).
Pavyzdžiai iš Krėvės kūrinių:
1. „Aš jums pasakosiu, kaip čia svietas ėmėsi ir kaip žmogus ant jo atsirado.“ (iš „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“)
2. „Tik gvazdėk į tą šaltą žvaigždę...“
3. „Visa ta tamsi giriā buvo pilna baisių garsų.“
Reikšmė: Tarašiškiai tapo literatūrinio dialekto simboliu Lietuvoje, naudojamas pabrėžti senovės, mitologinį pasaulį, liaudišką išmintį ir kultūrinį identitetą. Ši tarmė įtakojo ir kitus rašytojus (pvz., Kazys Boruta).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.