Švysnis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, miglotą švytėjimą, blausią šviesą (pvz., aušroje, tamsoje, nuo tolumo). Dažnai vartojamas apibūdinti neaiškų, švelnų, mirksintį šviesos reiškinį.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos reiškiniai:
Aušros švysnis prieš saulėtekį.
Mėnulio švysnis ant ežero vandens.
2. Dirbtinė šviesa:
Lempos švysnis už lango.
Tolumoje matėsi miesto švysnis.
3. Perkeltine prasme (retai):
Vilties švysnis jo akyse.
Sinonimai: blausa, spindesys, šviesa, žara.
Atmintukas: „Švysnis“ – kaip silpnas švytėjimas, matomas tamsoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.