Šviesulė – tai senas, poetinis žodis, reiškiantis:
1. Šviesa šaltinį (pvz., žvakė, lempa, žibintas).
2. Šviesų dangaus kūną (pvz., saulė, mėnulis, žvaigždė).
Pavyzdžiai:
- Naktį viena šviesulė (žvakė) degė palapinėje.
- Tamsų dangų praskleidė šviesulės (žvaigždės).
- Poetai saulę vadina dienos šviesule.
Sinonimai: šviesa, švyturys, žibintas, žvaigždė (priklausomai nuo konteksto).
Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.