Šventtakis – tai žodis, reiškiantis šventkalvį arba šventą kalvą (šventas + takas). Tai kalva ar aukštuma, kurioje senovėje buvo vykdomos religinės apeigos, garbinti dievai, degintos aukos. Dažnai siejamas su pagoniškomis tradicijomis.
Pavyzdžiai:
1. Senovės lietuviai šventtakyje aukojo dievams.
2. Archeologai tyrinėja legendinį šventtakį.
3. Šventtakis – tai istorinė ir dvasinė vietovė.
Trumpai: Šventtakis – šventa kalva senovės apeigoms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.