Švelnutėlaitis – tai žodis, sudarytas iš dviejų dalių:
- „švelnutė“ – mažybinė forma nuo „švelnus“ (švelnus, minkštas).
- „laitis“ – priesaga, reiškanti silpną, menką veiksmą ar būseną.
Reikšmė:
Nusakytas silpnas, vos juntamas švelnumas ar švelnus pojūtis. Dažnai vartojama poetiškai ar metaforiškai.
Pavyzdžiai:
1. Vėjelis palietė veidą švelnutėlaičiu.
2. Jos šypsenoje buvo švelnutėlaičio šilumos.
3. Pirma pavasario žydėjimo švelnutėlaitis.
Trumpai: tai labai subtilus, jautrus švelnumas, dažniausiai apibūdinant fizinį pojūtį ar emocinį atspalvį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.