susvaičiojimas

Susvaičiojimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vėjas, oras) išblaško, išsklaidė, išnešioja (pvz., lapus, dulkes, debesis).
Tai retas, knyginis žodis, vartojamas daugiausia literatūroje.

Pavyzdžiai:
1. Vėjas susvaičiojo sausus lapus iš kiemo.
2. Audra susvaičiojo debesis, atverdama dangų.
3. Pūkų beržo sėklas vėjas lengvai susvaičiojo.

Sinonimai: išsklaidyti, išblaškyti, išnešioti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'susvaiciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Susvaičiojimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vėjas, oras) išblaško, išsklaidė, išnešioja (pvz., lapus, dulkes, debesis). Tai retas, knyginis žodis, vartojamas daugiausia literatūroje. Pavyzdžiai: 1. Vėjas susvaičiojo sausus lapus iš kiemo. 2. Audra susvaičiojo debesis, atverdama dangų. 3. Pūkų beržo sėklas vėjas lengvai susvaičiojo. Sinonimai: išsklaidyti, išblaškyti, išnešioti.