susimirkčiojimas

Susimirkčiojimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis pradėti mirkčioti, imti mirksėti (dažniausiai apie šviesą).

Pavyzdžiai:
1. Naktį tolimuose namuose langai ėmė susimirkčioti.
(po vieną pradėjo užsidegti švės)

2. Žvaigždės danguje pamažu susimirkčiojo.
(pasirodė ir ėmė mirksėti)

3. Prieš užgesdamos lemputės trumpai susimirkčiojo.
(paskutinį kartą mirksėjo)

Trumpai: tai pradėti mirksėti arba mirksėti išsibarsčius, ne vienu metu.

Įrašas
Paaiškinimas	Susimirkčiojimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis pradėti mirkčioti, imti mirksėti (dažniausiai apie šviesą). Pavyzdžiai: 1. Naktį tolimuose namuose langai ėmė susimirkčioti. (po vieną pradėjo užsidegti švės) 2. Žvaigždės danguje pamažu susimirkčiojo. (pasirodė ir ėmė mirksėti) 3. Prieš užgesdamos lemputės trumpai susimirkčiojo. (paskutinį kartą mirksėjo) Trumpai: tai pradėti mirksėti arba mirksėti išsibarsčius, ne vienu metu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.