Susibondinimas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įmonės ar valstybės skolos vertybinių popierių (obligacijų) išleidimą ir jų pirkimą centriniu banku, dažniausiai siekiant palaikyti likvidumą arba stabilizuoti finansų rinką. Tai nekonvencinis monetarios politikos instrumentas.
Pagrindinė esmė:
Centrinis bankas perka obligacijas iš komercinių bankų ar investuotojų, taip į sistemą įleisdamas papildomų pinigų. Tai padeda sumažinti palūkanų normas ir skatinti skolinimąsi bei ekonomikos veiklą.
Pavyzdžiai:
1. Europos Centrinis Bankas (ECB) vykdė masinį obligacijų pirkimą po 2008 m. krizės ir COVID-19 pandemijos metu.
2. JAV Federalinė Rezervų Sistema naudojo panašius mechanizmus (kvantitatyvų relaksavimą) perkant vyriausybės obligacijas.
3. Lietuvoje šį instrumentą galėtų taikyti Lietuvos bankas, jei priklausytų eurozonai ir ECB nuspręstų vykdyti tokią politiką.
Trumpai tariant, susibondinimas – tai centrinio banko intervencija, kai jis perka obligacijas, siekdamas padidinti pinigų pasiūlą ir skatinti ekonomiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.