Suploninimas – tai kalbos reiškinys, kai vienas žodis ar jo forma vartojama vietoj kito dėl jų garso panašumo, dažniausiai dėl klaidos ar nežinojimo. Tai gimininga malapropizmui, bet dažniau susiję su žodžių maišymu dėl panašaus skambesio.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj konkretus sakoma „konkrečius“ (maišoma su krečius).
2. Vietoj efektyvus sakoma „efektualus“ (maišoma su faktualus ar intelektualus).
3. Vietoj prioritetas sakoma „proritetas“ (maišoma su proroka).
4. Vietoj kompensuoti sakoma „kompenzuoti“ (maišoma su pensija).
Tai dažnai pasitaiko šnekamojoje kalboje ar netinkamoje raštoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.