sumodernėjimas
Sumodernėjimas – tai architektūros ar meno kryptis, atsirandanti po modernizmo, kai naujos formos ar idėjos perimamos, bet pritaikomos paprastesnėms, dažnai masinėms ar funkcionalioms reikmėms. Tai ne grynas modernizmas, o jo supaprastinta, praktiškesnė versija.
Pagrindinės savybės:
- Modernių formų taikymas prieinamu būdu.
- Dažnai naudojami pramoniniai ar pigesni medžiagų sprendimai.
- Funkcionalumas pirmenybė prieš estetinį grynumą.
Pavyzdžiai:
1. Architektūroje – masinėje statyboje pastatyti gyvenamieji namai su moderniomis formomis (pvz., plokščias stogas, dideli langai), bet supaprastintų detalių ir standartinių medžiagų.
2. Dizaine – įperkamos, masinės gamybos baldų kolekcijos, imituojančios brangų modernų dizainą, bet gaminamos iš laminuotos medžio drožlių plokštės (LDP).
3. Mene – meno kūriniai, kuriuose naudojamos modernios technikos ar temos, bet kuriuos sukurti lengviau (pvz., skaitmeninė grafika, atspausdinta ant plakatų).
Tai reiškia modernumo elementų adaptavimą kasdieniam, prieinamam naudojimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.