Sukomercinimas – tai kultūros, meno, sporto ar kitų nekomercinių sričių pavertimas prekybos objektu, kai pagrindiniu tikslu tampa pelnas, o ne pirminė jų socialinė, meninė ar edukacinė vertė.
Pagrindiniai bruožai:
- Pirmapradės vertės (meninė, dorovinė, visuomeninė) nukenčia arba iškreipiamos dėl pelno siekio.
- Dažnai susijęs su masine popkultura, prekybiniu ženklų naudojimu.
Pavyzdžiai:
1. Šventės – Kalėdos ar Velykos tapo daugiausia prekybos renginiu (dovanų, dekoracijų, saldumynų).
2. Sportas – Olimpinės žaidynės ar futbolas, kuriose didžiulės komercinės sutartys, transliacijų teisės ir rėmėjai nustelbia sportinę esmę.
3. Menas – Meniniai projektai, kuriuose svarbiausia yra ne kūryba, o prekinio ženklo ar pelno generavimas.
4. Aukštoji mokykla – Universitetai, kurie savo programas pritaiko prie rinkos poreikių, ne visada laikydamiesi akademinių tradicijų.
5. Socialiniai tinklai – Asmeniniai santykiai ar patirtys pavirsta turiniu, kuris generuoja pajamas per reklamą ar partnerystes.
Poveikis: Kritikai teigia, kad sukomercinimas sumažina autentiškumą, gilią vertę ir gali išstumti nepelningas, bet socialiai svarbias veiklas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.