staipaliojimas

Staipaliojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis staigų, netikėtą nusilpimą, išsekimą, praradimą jėgų (fizinių ar psichinių). Dažnai vartojamas kalbant apie staigų darbingumo, energijos kritimą, emocinį nusmukimą ar net fizinį išsekimo pojūtį po intensyvaus įtempimo.

Pavyzdžiai:
1. Po trijų valandų intensyvaus mokymosi jaustas staipaliojimas.
2. Pabaigus svarbų projektą, sekė emocinis staipaliojimas.
3. Maratono bėgikas po finišo patyrė visišką staipaliojimą.

Sinonimai: nusilpimas, išsekimas, nusmukimas, krūvos kritimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staipaliojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Staipaliojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis staigų, netikėtą nusilpimą, išsekimą, praradimą jėgų (fizinių ar psichinių). Dažnai vartojamas kalbant apie staigų darbingumo, energijos kritimą, emocinį nusmukimą ar net fizinį išsekimo pojūtį po intensyvaus įtempimo. Pavyzdžiai: 1. Po trijų valandų intensyvaus mokymosi jaustas staipaliojimas. 2. Pabaigus svarbų projektą, sekė emocinis staipaliojimas. 3. Maratono bėgikas po finišo patyrė visišką staipaliojimą. Sinonimai: nusilpimas, išsekimas, nusmukimas, krūvos kritimas.