sprigčiojimas

Sprigčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis staigų judesį, šoktelėjimą, krūptelėjimą (dažniausiai iš baimės, netikėtumo ar sukrėtimo).

Pavyzdžiai:
1. Iš baimės:
Girdėdamas garsą, jis sprigčiojo vietoje.
2. Nuo netikėtumo:
Ji sprigčiojo, kai kas nors palietė jos petį.
3. Per miegą:
Vaikas sprigčiojo sapne ir pabudo.

Sinonimai: krūptelėjimas, šoktelėjimas, drebėjimas.
Naudojamas: dažniausiai apibūdinti trumpą, staigų kūno reakciją.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sprigciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Sprigčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis staigų judesį, šoktelėjimą, krūptelėjimą (dažniausiai iš baimės, netikėtumo ar sukrėtimo). Pavyzdžiai: 1. Iš baimės: Girdėdamas garsą, jis sprigčiojo vietoje. 2. Nuo netikėtumo: Ji sprigčiojo, kai kas nors palietė jos petį. 3. Per miegą: Vaikas sprigčiojo sapne ir pabudo. Sinonimai: krūptelėjimas, šoktelėjimas, drebėjimas. Naudojamas: dažniausiai apibūdinti trumpą, staigų kūno reakciją.