sociopastoracinis

Terminas „sociopastoracinis“ (lot. socius – bendras, draugas; pastoralis – ganytojiškas) reiškia socialinį-krikščionišką darbą ar veiklą, kuria siekiama padėti žmonėms ne tik materialiai, bet ir dvasiniu bei emociniu lygmenimis. Dažniausiai vartojamas katalikiškoje socialinės doktrinos ar parapijų veiklos kontekste.

Pavyzdžiai:
1. Parapijos centras – teikia maisto pagalbą, konsultacijas, dvasinį palaikymą vargstantysiems.
2. Socialinės misijos – globos namai, prieglaudos, kur veikla grindžiama krikščioniškais principais.
3. Grupės paramos – alkoholikų, našlaičių susirinkimai, jungiantys psichologinę pagalbą ir dvasinį ugdymą.
4. Integracijos programos – pabėgėliams ar benamiams, apimančios socialinę adaptaciją ir dvasinį palaikymą.

Trumpai: Tai praktinis socialinės ir dvasinės pagalbos derinys, siekiantis visumiško žmogaus gerovės.

Įrašas
Paaiškinimas	„Sociopastoracinis“ – tai sudurtinis terminas, jungiantis socialinius (visuomenės, bendruomenės) ir pastoracinius (ganytojiškus, dvasinės globos) elementus. Nurodo veiklą, kuria siekiama padėti žmonėms per dvasinį palaikymą ir socialinę integraciją (pvz., bažnyčios socialinės iniciatyvos). Pavyzdžiai: 1. Parapijos organizuojamos laisvalaikio užsiėmimai senjorams (socialinė veikla su dvasine pagrindu). 2. Caritato projekto teikiama maisto pagalba su dvasiniu patarimu. 3. Šeimos konsultacijos parapijoje, derinančios psichologinę pagalbą ir dvasinį palaikymą. Trumpai: Socialinė pagalba, įkvepianti dvasine vertėmis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.