snaigutis

Snaigutis – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio snaigė, reiškiančio nedidelį sniego gabalėlį ar kristalą.

Pavyzdžiai:
- Žiemos pasakos dažnai vaizduoja snaigutes švelniai krentančias iš dangaus.
- Vaikai stebėjo pro langą, kaip šoka snaigutės.
- Ant jo pirštų apsėdo mažytė snaigutė ir iškarto ištirpo.

Trumpai: Snaigutis – maža snaigė; naudojama kaip malonus, švelnus ar poetiškas žodis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'snaigutis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Snaigutis – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio snaigė, reiškiančio nedidelį sniego gabalėlį ar kristalą. Pavyzdžiai: - Žiemos pasakos dažnai vaizduoja snaigutes švelniai krentančias iš dangaus. - Vaikai stebėjo pro langą, kaip šoka snaigutės. - Ant jo pirštų apsėdo mažytė snaigutė ir iškarto ištirpo. Trumpai: Snaigutis – maža snaigė; naudojama kaip malonus, švelnus ar poetiškas žodis.