šliurpčiojimas

Šliurpčiojimas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis lėtą, nerangų, nerangiai atrodantį ėjimą (dažnai su šliurpstančiu garsu).

Pavyzdžiai:
1. Jis šliurpčiojo purve, kol atrado sausą kelią.
2. Įėjau namo, kai jis dar šliurpčiojo už durų.
3. Per lietų vaikai šliurpčiojo po balas.

Trumpai: Lėtas, šliurpstantis ėjimas (ypač vandenyje, purve).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sliurpciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šliurpčiojimas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis lėtą, nerangų, nerangiai atrodantį ėjimą (dažnai su šliurpstančiu garsu). Pavyzdžiai: 1. Jis šliurpčiojo purve, kol atrado sausą kelią. 2. Įėjau namo, kai jis dar šliurpčiojo už durų. 3. Per lietų vaikai šliurpčiojo po balas. Trumpai: Lėtas, šliurpstantis ėjimas (ypač vandenyje, purve).