Raitininkai – tai kavalerijos kariniai daliniai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikoje (XVI–XVIII a.), kurie kariavo raiti, dažniausiai ginkluoti šaltaisiais ginklais (pvz., špagomis, ietimis). Tai buvo lengvoji arba vidutinė kavalerija, skirta nuo sunkiųjų husarų.
Pagrindinės savybės:
- Tarnavo reguliarioje armijoje.
- Dažnai formuoti iš bajorų, turėję žemių.
- Naudoti greitiems puolamams, žvalgybai, flangų apsaugai.
Pavyzdžiai:
1. LDK raitininkai kovojo prieš Kryžiuočius ir Maskvą.
2. Karaliaus Vladislovo Vazos raitininkai (XVII a. pradžia) – vieni pirmųjų reguliariųjų dalinių.
3. Žemaitijos raitininkų vėliava – minima 1717 m. kariuomenės reformoje.
Terminas taip pat gali reikšti raitasis policininkas arba raitis sportininkas šiuolaikinėje kalboje, bet istoriškai – tai LDK kavaleristas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.