Prarūdijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai intensyvų, verksmingą, ilgai trunkantį verkavimą arba kankinantį sielvartą. Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti liūdną garsą (pvz., vėjo, gyvūno).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Vaiko prarūdijimas nakčiai sutrikdė visus.
Po netekties jos prarūdijimas tęsėsi valandų valandas.
2. Perkeltinė prasmė:
Vėjo prarūdijimas kamščiuose skambėjo kaip sielvarto aidas.
Pamiškėje kažkur vilko prarūdijimas.
Sinonimai: kaukšimas, dejavimas, verkšlenimas, sielvartavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.