„Pranckiada“ – tai žodinis kūrinys (dažniausiai eilėraštis), kuriame sąmoningai naudojami nesąmoningi, absurdiški ar nesuprantami žodžių junginiai, siekiant komiško, satyrinio ar provokuojančio efekto. Terminas kilęs iš žodžių „prancūziškas“ ir „komiadas“, neretai siejamas su parodija ar nepatenkinimu sudėtinga, pernelyg abstrakčia kalba.
Pavyzdžiai:
1. Pranckiados pavyzdys (parodijuojantis pernelyg sudėtingą kalbą):
„Transcendentalus meta-diskursas dekonstrukcijos fone sintezuoja paradigminius naratyvus.“
2. Literatūroje – kai kurie Oskaro Milašiaus eilėraščiai ar Sigito Gedos kūryboje esantys žodžių eksperimentai.
3. Kasdienėje kalboje – kai kalbama „mokslinė“ kalba, bet be prasmės, pvz.: „Reikia optimizuoti biudžetinius resursus, kad sinchronizuotume vertikalųjį progresą.“
Trumpai: Pranckiada – absurdiška ar parodijinė kalbos forma, dažnai naudojama kritikuoti per sudėtingą ar tuščią kalbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.