poliligotumas
Poliligotumas – gebėjimas kalbėti daugybe užsienio kalbų (dažniausiai 5 ar daugiau) ne tik funkcionaliai, bet ir įgilintai, su jų kultūriniu supratimu.
Pagrindinės savybės:
- Kalbų skaičius: dažniausiai 5+.
- Įsisavinimo lygis: aukštas (C1-C2 daugelyje kalbų).
- Nuolatinis tobulėjimas ir praktika.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniai asmenys:
- Giordano Bruno – kalbėjo 7 kalbomis (lotynų, graikų, italų, prancūzų, ispanų, vokiečių, anglų).
- J. R. R. Tolkien – mokėjo daugiau nei 10 kalbų, kūrė dirbtines kalbas.
2. Šiuolaikiniai poliglotai:
- Richard Simcott – dirbtinai naudoja 16+ kalbų.
- Lýdia Machová – kalba 9 kalbomis, moko kalbų mokymosi metodų.
3. Kasdienis pavyzdys: Asmuo, laisvai kalbantis anglų, ispanų, prancūzų, kinų ir arabų kalbomis, naudojantis jas darbe, kelionėse ir kultūros suvokimui.
Svarbu: Skiriasi nuo paprasto poliglotizmo (gebėjimo naudoti kelias kalbas) dėl kalbų skaičiaus ir gilumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.