Polichromija – tai spalvų naudojimas architektūroje, skulptūroje ar kitose meno formose dažant paviršius ar derinant įvairias spalvotas medžiagas. Istoriškai buvo paplitusi senovės kultūrose, viduramžiuose ir renesanse.
Pagrindinė reikšmė:
Daugiaspalviškumas (iš graikų poly – „daug“, chroma – „spalva“).
Pavyzdžiai:
1. Antikinė skulptūra – graikų ir romėnų marmuro skulptūros dažytos ryšiomis spalvomis (pvz., archajiškosios korės).
2. Gotikinės katedros – vitražai, freskos, dažytos skulptūros (pvz., Šartro katedra).
3. Renesansinė architektūra – spalvoti fasadai (pvz., Florencijos katedra).
4. XIX a. istorizmas – neogotikos pastatų puošimas spalvotomis detalėmis.
5. Šiuolaikinė architektūra – spalvotų medžiagų naudojimas (pvz., F. Gehry darbai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.