polichromija

Polichromija – tai spalvų naudojimas meno kūriniuose, ypač skulptūrose, architektūroje ar keramikoje, dažant paviršius ar derinant įvairias spalvas. Terminas kilęs iš graikų kalbos (poly – „daug“, chroma – „spalva“).

Trumpai: spalvotas dažymas ar spalvų derinys ant trimačių objektų (pvz., skulptūrų, pastatų).

Pavyzdžiai:
1. Antikinės graikų skulptūros – dažnai būdavo spalvingos (pvz., marmuro statulos dažytos ryškiomis spalvomis), nors dabar dažniausiai matome tik baltą marmurą.
2. Gotikinės katedros – vitražai, freskos ir puošti altoriai su polichromija sukurdavo įspūdingą spalvų efektą.
3. Liaudies medžio drožiniai (pvz., Lietuvoje – kryžiai, religinės skulptūrėlės) – dažytos gyvomis spalvomis, pabrėžiant detalės.

Polichromija naudojama norint paryškinti formas, suteikti realistiškumo ar simbolinės reikšmės.

• Terminai: polichromija

Įrašas
Paaiškinimas	Polichromija – tai spalvų naudojimas meno kūriniuose, ypač skulptūrose, architektūroje ar keramikoje, dažant paviršius ar derinant įvairias spalvas. Terminas kilęs iš graikų kalbos (poly – „daug“, chroma – „spalva“). Trumpai: spalvotas dažymas ar spalvų derinys ant trimačių objektų (pvz., skulptūrų, pastatų). Pavyzdžiai: 1. Antikinės graikų skulptūros – dažnai būdavo spalvingos (pvz., marmuro statulos dažytos ryškiomis spalvomis), nors dabar dažniausiai matome tik baltą marmurą. 2. Gotikinės katedros – vitražai, freskos ir puošti altoriai su polichromija sukurdavo įspūdingą spalvų efektą. 3. Liaudies medžio drožiniai (pvz., Lietuvoje – kryžiai, religinės skulptūrėlės) – dažytos gyvomis spalvomis, pabrėžiant detalės. Polichromija naudojama norint paryškinti formas, suteikti realistiškumo ar simbolinės reikšmės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.